Sveiki,
pasidalinsiu ir aš kilusiomis mintimis.
Psichologijoje gerovė suvokiama laimės kontekste, neatsiejamai nuo subjektyvios gerovės (t.y. suvokimo, vertinimo - kognityvinis komponentas ir pasitenkinimo, komforto - emocinis komponentas). Išskiriami skirtingi subjektyvios gerovės modeliai (hedonistinis, eudemoninis, integratyvus), taikomos skirtingos metodikos skirtingiems komponentams matuoti (pvz., Ryff ir kt. skalėje vertinami tikslai, savirealizacija, aplinkos valdymas, teigiami santykiai ir kt., VU standartizuota Lietuviška psichologinės gerovės skalėje vertinama 11 gyvenimo sričių (dešimtbale skale), ir dar pateikiami 132 teiginiai mintims ir emocijoms atskleisti.
Apibendrinant:
1) gerovė/kokybė/laimė vien tik psichologijos požiūriu (juolab tarpdisciplininiu) - daugiakomponentis asmenybės konstruktas, apimantis sudėtingą įvairių veiksnių tarpusavio sąveiką: išorinių ir vidinių, objektyvių ir subjektyvių, makro ir mikro aplinkos (fizinės, socialinės,kultūrinės), tarp kurių ir veikia subjektyviai reaguojantis realus žmogus.Ir indeksuose gali būti išskiriami skirtingi komponentai, o ir tie patys – interpretuojami skirtingai, priklausomai nuo tyrimo tikslo ir konteksto.
2) Man atrodo, kad darbo ir organizacijos kontekste pakankamai logiškai ir konceptualiai pagrįsta prof. Rakauskienės pristatyta indekso schema bei išskirti komponentai. Psichologinių kintamųjų pakanka. Koreguočiau III bloko „socialinės integracijos“ ir „Bendradarbiavimo“ išaiškinimą, reiktų pagalvoti, kaip.
3) Norėčiau įsitikinti, kas šiuo atveju svarbiau - sukurti instrumentą išsiaiškinti objektyvias mūsų universiteto galimybes patenkinti darbuotojų laimei svarbius poreikius, ar svarbiau - išsiaiškinti, ką darbuotojai galvoja (kognityvinis komponentas) ir kaip emociškai reaguoja į universitete sukurtas galimybes. Nuo to, manau, priklauso, kiek reikia detalizuoti vertinamus kintamuosius ir kaip „padaryti“ juos tinkamus vertinimui.
4) Manau, kad atskiri indekso komponentai gali būti vertinami arba a) pasitelkiant ekspertus arba b) apklausiant reprezentatyvią bendruomenės narių imtį arba derinant a) ir b). Gal mums ir reikėtų nuspręsti, koks duomenų surinkimo būdas yra tinkamiausias (t.y. bus validus ir patikimas) atskiram komponentui vertinti?
pasidalinsiu ir aš kilusiomis mintimis.
Psichologijoje gerovė suvokiama laimės kontekste, neatsiejamai nuo subjektyvios gerovės (t.y. suvokimo, vertinimo - kognityvinis komponentas ir pasitenkinimo, komforto - emocinis komponentas). Išskiriami skirtingi subjektyvios gerovės modeliai (hedonistinis, eudemoninis, integratyvus), taikomos skirtingos metodikos skirtingiems komponentams matuoti (pvz., Ryff ir kt. skalėje vertinami tikslai, savirealizacija, aplinkos valdymas, teigiami santykiai ir kt., VU standartizuota Lietuviška psichologinės gerovės skalėje vertinama 11 gyvenimo sričių (dešimtbale skale), ir dar pateikiami 132 teiginiai mintims ir emocijoms atskleisti.
Apibendrinant:
1) gerovė/kokybė/laimė vien tik psichologijos požiūriu (juolab tarpdisciplininiu) - daugiakomponentis asmenybės konstruktas, apimantis sudėtingą įvairių veiksnių tarpusavio sąveiką: išorinių ir vidinių, objektyvių ir subjektyvių, makro ir mikro aplinkos (fizinės, socialinės,kultūrinės), tarp kurių ir veikia subjektyviai reaguojantis realus žmogus.Ir indeksuose gali būti išskiriami skirtingi komponentai, o ir tie patys – interpretuojami skirtingai, priklausomai nuo tyrimo tikslo ir konteksto.
2) Man atrodo, kad darbo ir organizacijos kontekste pakankamai logiškai ir konceptualiai pagrįsta prof. Rakauskienės pristatyta indekso schema bei išskirti komponentai. Psichologinių kintamųjų pakanka. Koreguočiau III bloko „socialinės integracijos“ ir „Bendradarbiavimo“ išaiškinimą, reiktų pagalvoti, kaip.
3) Norėčiau įsitikinti, kas šiuo atveju svarbiau - sukurti instrumentą išsiaiškinti objektyvias mūsų universiteto galimybes patenkinti darbuotojų laimei svarbius poreikius, ar svarbiau - išsiaiškinti, ką darbuotojai galvoja (kognityvinis komponentas) ir kaip emociškai reaguoja į universitete sukurtas galimybes. Nuo to, manau, priklauso, kiek reikia detalizuoti vertinamus kintamuosius ir kaip „padaryti“ juos tinkamus vertinimui.
4) Manau, kad atskiri indekso komponentai gali būti vertinami arba a) pasitelkiant ekspertus arba b) apklausiant reprezentatyvią bendruomenės narių imtį arba derinant a) ir b). Gal mums ir reikėtų nuspręsti, koks duomenų surinkimo būdas yra tinkamiausias (t.y. bus validus ir patikimas) atskiram komponentui vertinti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą